Pavydžiu visko, meilės, šilumos, charizmatiškumo, kurūbiškumo, komunikabilumo, optimizmo, darbo ...
Kai pamatau apsikabinusią porelę gatvėj, šypsenas nuotraukoje, ar kai žmonės pasakoja džiugias istorijas ir nutikumus, visa tai sukelia skausmingą pavydo jausmą.
Man jis sunkiai pakeliamas, negaliu susitaikyt su tuoi, kad kiti sugeba ir išeina gyvent geriau nei man.
Dar anksčiau kažkaip bėgau nuo savęs, tai azartinius žaidimus žaisdavau (praleisdavau daug laiko kazino), tai prie pc žaidimus visą dieną, dar vėliau rukyt pradėjau.
azartui realizuot $ neliko, žaidimai nusibodo, rukymas irgi nebepadeda.
Kažkada ėjau pas psichologą/psichoterapeautą nzn tiksliai, sakiau, kad nemoku/nesugebu bendraut, dar pasakiau, kad mokykloj nebendraudavau daug, (nors mokykloj tipo iš temos "smurtas mokykloj" buvau skriaudžiamas, bent jau iki 10 klasės, tai ir nebuvo didelio noro ir galimybių bendraut) tai gavau atsakymą, kad jei mažai kalbėdavai, tai mažai ir kalbėsi.taip jau yra.
Nieko gero man iš to "taip jau yra".
x-men — 2011, Rugpjūtis 23 - 11:57
Tai kad pas neaisku koki ten sundaktarioka buvai nuejes. kas cia per pasakymas taip jau yra. Geriau jau sumokek keliasdesimt litu uz konsultacija, bet bent jau naudos gauk. O del pavydo, tai dirb su savim ir gaudyk pavydo priepuolius, sypsokis ir daug kartu kartok, kad tu gali dziaugtis kito laime. 1000 kartu pakartosi - prades patikt :)
taskas — 2010, Sausis 5 - 16:01
belieka pas psichologa dar karta nueiti
Skelbti naują komentarą